Peržiūrėti šaltinį PHP

{{Stilius}}
{{Šaltiniai}}

{{Infolentelė programavimo kalba
|pavadinimas = PHP
|logo = PHP-logo.svg
|logo_size = 300px
|programavimo_paradigma = 
|projektavo = [[Rasmus Lerdorf]]
|kūrė = [[Zend Technologies]]
|išleidimo_data =  
|paskutinė_versija = 7.0.13
|paskutinė_išleidimo_data = 2016 m. balandžio 29 d.
|operacinė_sistema = [[Unix]] tipo, [[Windows]]
|licencija = [[PHP License]]
|failų plėtiniai = .php, .phtml, .php3, .php4, .php5, .phps
|tinklalapis = {{URL|https://php.net/}}
}}
'''PHP''' – plačiai paplitusi [[Dinaminė programavimo kalba|dinaminė]] [[Interpretuojama kalba|interpretuojama]] [[programavimo kalba]] (en: ''Hypertext Preprocessor''), sukurta [[1995]] m. ir specialiai pritaikyta [[internetas|interneto]] svetainių kūrimui.

PHP sintaksė panaši į daugelį [[Struktūrinė programavimo kalba|struktūrinių kalbų]], ypač į [[C (kalba)|C]] bei [[Perl]].

PHP <ref>https://www.simform.com/blog/laravel-vs-php/#php-overview</ref>kalba yra [[Atviras kodas|atviro kodo]] ir tai yra viena priežasčių, dėl ko kalba yra nors ir nesudėtinga, bet gana lanksti{{faktas}} – veikia daugumoje operacinių sistemų, palaiko nemažai [[Reliacinė duomenų bazė|reliacinių duomenų bazių]] bei veikia su dauguma interneto [[serveris|serverių]] – [[CGI]], [[FastCGI]], [[ISAPI]] ir kitais protokolais.

Nors PHP yra dažniausiai naudojama interneto puslapių kūrimui, bet yra labai galingas{{faktas}} įrankis atlikti kitas funkcijas komandinėje eilutėje.

== Istorija ==
Viskas prasidėjo [[1994]] metų rudenį, kai [[Rasmus Lerdorf]]'as (Danija) nusprendė patobulinti savo [[Home-Page]] (asmeninį puslapį) ir parašyti asmeninį varikliuką, kuris atlikinėtų paprasčiausius veiksmus. Šį varikliuką parengė [[1995]] metų pradžioje ir pavadino „[[Personal Home Page Tools]]“. Šie „[[tools]]'ai“ mokėjo ne itin daug, ir galimybės jo buvo tik pačios paprasčiausios, sudarė ją vos keletą [[makrosas|makrosų]]. (Patį pirmajį [[Rasmus Lerdorf]]'o pranešimą į [[www]] konferenciją apie savo „[[Personal Home Page Tools]]“ pateikė [[1995]] metais.)

=== Antroji versija ===

[[1995]] metų viduryje atsirado antroji varikliuko versija, kuri vadinosi [[PHP/FI version 2]]. FI – dėl vienos priežasties: tiesiog Rasmus’as padarė papildomą paketą, kuris jau mokėjo interpretuoti [[forma]]s ([[Form Interpretator]]). [[PHP/FI]] kompiliavosi į [[Apache Web]] serverį ir naudojo standartinį [[Apache API]]. PHP skriptai pasirodė spartesni serveryje nei [[CGI]], nes nereikėjo kurti naujo proceso. Po truputį PHP pradėjo lygintis savo galimybėmis su [[Perl]]'u (populiariausia kalba [[CGI]] rašymui). Su laiku buvo pridėta ir daugelio duomenų bazių palaikymas ([[MySQL]], [[Oracle Database]] ir t. t.), sąsaja [[GD]] bibliotekai (parašytas [[Rasmus]]'o ir iki šiol kuruojamas jo) leido dinamiškai kurti paveiksliukus. [[PHP/FI]] labai greitai pradėjo plisti.

=== Trečioji versija ===

[[1997]] metų pabaigoje [[Zeev Suraski]] ir [[Andi Gutmans]] (Izraelis) nusprendė perrašyti PHP varikliuką su tikslu ištaisyti daugelį klaidų bei pagreitinti PHP skriptų atlikimą serveryje. Po pusės metų, [[1998]].06 išėjo nauja versija, kuri buvo pavadinta [[PHP3]]. [[NetCraft]]'o duomenimis PHP [[1999]] metais naudojosi jau 1 mln. [[domenas|domenų]].

=== Ketvirtoji versija ===

[[1999]] m. pabaigoje buvo vėlgi perrašytas [[PHP3]] varikliukas (pavadinimu [[Zend Engine]]) ir išleista nauja versija [[PHP4]]. Skirtumai tarp šių versijų yra tikrai dideli, kartu su pagrindiniu PHP branduoliu atsirado daugybė išplėtimų ir jie vis dar nenustojami tobulinti ir rašyti (Išplėtimų pvz.: [[gd]], [[xslt]], [[sockets]], [[imap]], daugelių [[DB support]] ir t. t.).

=== Penktoji versija ===

[[2002]] metų sausį yra paruoštas vėlgi patobulintas PHP varikliukas pavadinimu Zend Engine 2. Jis buvo išleistas [[2002]] metų viduryje. Zend Engine 2 ir bus PHP5 „širdis bei smegenys“. Pasak Zeev Suraski daugiausia darbo buvo idėta į naujo objektinio modulio tobulinimą. Ištaisyta objekto kopijavimo atmintyje problema (buvo sunku atkasti ar sukuriama jau esamo objekto kopija), ideologiją Zeev Suraski paėmė iš [[Java]]. Tiesiog kuriant objektą (new Object()), kintamasis nebus pats objektas, o tiesiog nuoroda į jį. Taip darant priskyrimą naujam kintamajam, bus priskiriamas nebe pats objektas, o jo nuoroda (objektas nekopijuojamas atmintyje). Taip pat atsirado destruktoriai, išimčių valdymas (exception handling) (try/throw/catch) ir dauguma kitų pakeitimų – __clone(), __construct(), __destruct() ir t. t.

== Kodo pavyzdys ==
{{Tvarkyti|nuo=2020 m. rugpjūčio|netvarkingas_nuo=2004 m. gegužės}}

<source lang="php">
<?php
function http_response($url, $status = null, $wait = 3)
{
        $time = microtime(true);
        $expire = $time + $wait;

        // we fork the process so we don't have to wait for a timeout
        $pid = pcntl_fork();
        if ($pid == -1) {
            die('could not fork');
        } else if ($pid) {
            // we are the parent
            $ch = curl_init();
            curl_setopt($ch, CURLOPT_URL, $url);
            curl_setopt($ch, CURLOPT_HEADER, TRUE);
            curl_setopt($ch, CURLOPT_NOBODY, TRUE); // remove body
            curl_setopt($ch, CURLOPT_RETURNTRANSFER, TRUE);
            $head = curl_exec($ch);
            $httpCode = curl_getinfo($ch, CURLINFO_HTTP_CODE);
            curl_close($ch);
           
            if(!$head)
            {
                return FALSE;
            }
           
            if($status === null)
            {
                if($httpCode < 400)
                {
                    return TRUE;
                }
                else
                {
                    return FALSE;
                }
            }
            elseif($status == $httpCode)
            {
                return TRUE;
            }
           
            return FALSE;
            pcntl_wait($status); //Protect against Zombie children
        } else {
            // we are the child
            while(microtime(true) < $expire)
            {
            sleep(0.5);
            }
            return FALSE;
        }
    }
?> 
</source>
Išvestis būtų tokia: "see if a submitted URL has a valid http response code and also if it responds quickly. "

== Nuorodos ==
{{Vikiknyga||PHP Programavimas}}
* [http://www.php.net PHP oficiali svetainė]
* [http://www.php.lt PHP lietuviška svetainė]
* [http://phpsadness.com PHP Saddness – PHP problemų katalogizavimui skirta svetainė]

[[Kategorija:Programavimo kalbos]]